Kai apie savo narcisistinės šeimos dinamiką mes kalbamės su žmonėmis, nesusidūrusiais su narcisistine patirtimi, nesuvokiančiais narcisizmo sutrikimo prigimties, nežinančiais tikrosios „narcizas”, „psichopatas” terminų reikšmės (kad narcizas – ne „tiesiog savimyla”, kad psichopatas – ne „tiesiog psichuojantis nervų kamuolys”) ir nenutuokiančiais, kaip veikia sutrikusių asmenybių smegenys ir kokia žala gresia komunikacijoje su jais – mes nerasime adekvataus atliepimo į mūsų pagalbos paieškas. Ir, labai tikėtina, vietoje palaikymo susidursime tik su nesupratimu ir atsiribojimu, kartais – smerkimu ir kritika, bei – visų blogiausia – neefektyviais ar net pavojingais patarimais.
Gyvybiškai svarbu šiomis temomis kalbėtis su žmogumi, turinčiu platų patyrimą komunikacijoje su sutrikusiomis asmenybėmis, ir situacijoje gauti tikslingas, praktikoje patikrintas bei aukai saugias rekomendacijas ir veiksmų strategijas.
Iškart patvirtinu: tai nė kiek nejuokingi ir visai nevaikiški keblumai.
Taip, tu ne viena su jais susidūrei.
Ir taip – tam yra realūs sprendimai.